- atlaja
- atlajà sf. (3b) Al, Brb, Plt, Skr, ãtlaja (1) J 1. potvynio užliejama vieta: Kol prūdas neišleistas tebebuvo ir kelias ejo par pačias ãtlajas – patvinimais nė prabristi negali Plt. Ãtlajose gerai auga žolės Slnt. ║ potvynio užlieta vieta: Upės ãtlaja Als. 2. negili, sekli vieta prie kranto: Į ãtlają ežero įbris J. Šiemet atlajà visai nuseko, išdžiūvo Gg. ║ sekluma: Pavasaris prinešė Nery atlajų̃ Gg. 3. dėl suvaržyto vandens nutekėjimo į upę susidariusi salpa: Atlajos dažniausiai pasitaiko stambesnių upių žemupiuose rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.